Turinys
GIMP dažniausiai naudojama norint pataisyti skaitmeninio fotoaparato nuotraukas, kurios dėl vienokių ar kitokių priežasčių yra nekokybiškos. Galbūt paveikslėlis per daug arba per mažai išlaikytas, galbūt šiek tiek pasuktas, galbūt nesufokusuotas – tai dažnos problemos, kurias galima išspręsti programoje GIMP esančių įrankių pagalba. Šio skyriaus tikslas yra suformuoti bendrą supratimą apie įrankius ir situacijas, kuriose jie gali būti naudingi. Čia nerasite išsamių pamokų: daugeliu atvejų yra lengviau išmokti naudotis įrankiais jais eksperimentuojant, o ne skaitant informaciją. (Taip pat kiekvienas įrankis yra išsamiau aprašytas jam skirtame žinyno skyriuje). Taip pat šiame skyriuje nerasite nieko apie „specialiuosius efektus“, kuriuos programoje GIMP galite taikyti paveikslėliams. Prieš skaitydami šį skyrių, turite būti susipažinę su pagrindiniais naudojimosi programa GIMP principais, tačiau, žinoma, neprivalote būti specialistai, na, bet jei visgi esate, tikriausiai didžioji dalis šios informacijos ir taip jums žinoma. Nebijokite eksperimentuoti; galinga programos GIMP „atšaukimo“ sistema leidžia atšaukti bet kokią klaidą paprasčiausiai paspaudus klavišų kombinaciją Ctrl+Z.
Dažniausius fotografijų koregavimo veiksmus galima suskirstyti į keturias grupes: kompozicijos pagerinimą, spalvų pagerinimą, aštrumo pagerinimą ir artefaktų bei kitų nepageidaujamų paveikslėlio elementų pašalinimą.
It is easy, when taking a picture, to hold the camera not quite
perfectly vertical, resulting in a picture where things are
tilted at an angle. In GIMP, the way to fix this is to use the
Rotate tool.
Activate this by clicking its icon
in the Toolbox, or by pressing the
Shift+R while
inside the image. Make sure the Tool Options are visible, and at
the top, make sure for „Transform:“ that the left
button („Transform Layer“) is selected. If you then
click the mouse inside the image and drag it, you will see a grid
appear that rotates as you drag. When the grid looks right, click
or press Enter, and
the image will be rotated.
Iš tikrųjų, naudojant šį metodą, padaryti viską tinkamai nėra taip lengva: dažnai kūriniai atrodo geriau, tačiau vistiek neidealiai. Galima dar šiek tiek pasukti, bet šis būdas turi trūkumų. Kiekvieną kartą pasukus paveikslėlį, pasukti pikseliai tiksliai nebesutampa su originaliais pikseliais – paveikslėlis neišvengiamai šiek tiek susilieja. Pasukus vieną kartą suliejama gana nedaug, tačiau pasukus du kartus suliejama dvigubai daugiau nei pasukus vieną kartą, todėl nereikia sulieti daugiau negu jums reikia. Geriau yra atšaukti pasukimą ir pasukti iš naujo kitu kampu.
Laimei programoje GIMP tą galima padaryti kitu, lengvesniu būdu: Pasukimo įrankio parinktyse galite nurodyti Transformavimo krypties parametrą į „Atgal (korekcinis)“. Tą padarę, užuot pasukę tinklelį taip, kad būtų sumažinta klaida, jūs galite pasukti jį taip, kad jis išsilygintų. Jeigu tai neaišku, išbandykite ir pasidarys aiškiau.
![]() |
Pastaba |
---|---|
Since GIMP 2.2, there is an option to preview the results of transformations, instead of just seeing a grid. This makes it easier to get things right on the first try. |
Pasukus paveikslėlį kampuose liks nemalonios trikampės „skylės“. Jas galima pataisyti sukuriant foną, užpildantį tas skyles nekrintančia į akis ar neutralia spalva, tačiau, geriausia yra apkarpyti patį paveikslėlį. Kuo didesnis pasukimas, tuo daugiau reikia apkarpyti paveikslėlį, todėl geriausia, kai darote nuotrauką, kad fotoaparatas, kiek galima tiksliai, būtų lygesnėje pozicijoje.
Kai fotografuojate skaitmeniniu fotoaparatu, galite šiek tiek rinktis kas pateks į paveikslėlį, tačiau dažnai ne tiek, kiek norėtumėte: gaunami paveikslėliai, kuriems praverstų palyginimas. Dažnai galima pagerinti paveikslėlio poveikį jį palyginant, kad svarbiausieji elementai būtų pagrindinėse vietose. Neretai naudinga atsižvelgti į „trečdalių taisyklę“, t. y., kad didžiausią poveikį galima gauti padedant svarbiausią vaizdą ties paveikslėlio trečdaliu, tiek pločio prasme, tiek aukščio.
Norėdami apkirpti paveikslėlį, įrankinėje aktyvuokite Apkirpimo įrankį arba paveikslėlyje paspauskite klavišą „C“ (didžiąją raidę). Kai įrankis aktyvus, spustelėjus ir velkant paveikslėlį bus išvalomas apkirpimo stačiakampis. Taip pat bus parodytas dialogas, leidžiantis pakoreguoti apkirpimo srities matmenis, jei jie nėra visiškai tikslūs. Gavę tinkamą rezultatą, dialoge spustelėkite mygtuką .
Nepaisant sudėtingų išlaikymo valdymo sistemų, dažnai skaitmeniniu fotoaparatu darytos nuotraukos gaunamos per daug arba per mažai išlaikytos, arba dėl apšvietimo problemų gaunami neteisingi atspalviai. Programoje GIMP yra daugybė paveikslėlio spalvų koregavimo įrankių, nuo nuo automatinių įrankių, paleidžiamų pelės mygtuko spustelėjimu, iki sudėtingų įrankių, suteikiančių daug valdymo parametrų. Pradėsime nuo paprasčiausių.
GIMP yra penki automatizuoti spalvų koregavimo įrankiai. Deja, jie dažniausiai nesuteikia norimo rezultato, tačiau galite juos greitai išbandyti ir pamatyti kokios galimybės galimos paveikslėlyje. Juos, išskyrus „Automatinius lygius“, galite rasti paveikslėlio meniu
→ .Štai ir jie, keletas žodžių apie kiekvieną:
Šis įrankis (iš tikrųjų – įskiepis) yra naudingas per mažai išlaikytoms nuotraukoms: jis koreguoja visą paveikslėlį vienodai iki šviesiausias taškas bus ties sodrumo riba, o tamsiausias taškas bus juodas. Neigiamas aspektas yra tai, kad pašviesinimo dydį nurodo vien tik šviesiausias ir tamsiausias paveikslėlio taškai, todėl netgi vienas baltas ir (arba) juodas pikselis gali padaryti normalizavimą neefektyvų.
Tai labai galingas koregavimo būdas, bandantis išsklaidyti paveikslėlyje spalvas tolygiai galimų intensyvumo lygių rėžyje. Kai kuriais atvejais, efektas būna nuostabus, išryškinantis kontrastus, kuriuos kitu būdu gauti labai sudėtinga; tačiau dažniausiai nuotrauka atrodo keistai. Na, bet jį išbandyti ilgai neužtrunka.
Padėkite man, ką šis įrankis daro? Jis pasodrina spalvas, žinoma.
Šis įrankis panašus į „Normalizavimo“ įrankį, išskyrus tai, kad jis raudoname, žaliame ir mėlyname kanaluose veikia nepriklausomai. Jis dažniausiai turi naudingą poveikį, kai mažinami spalvos atspalviai.
Daro tą patį kaip „Ištempti kontrastą“, tačiau veikia HSV spalvų erdvėje, o ne RGB spalvų erdvėje. Taigi jis išsaugo atspalvį.
Tai gali pagerinti paveikslėlių, kuriuose yra nešvari balta arba juoda spalva, išvaizdą pašalinant mažai naudojamas spalvas ir kiek įmanoma ištempiant likusį rėžį.
Tą galima padaryti aktyvuojant Lygių įrankį (paveikslėlio meniu
→ ), spustelint paveikslėlį, kad būtų parodytas įrankio dialogas, tada spustelint beveik dialogo centre esantį mygtuką . Pamatysite rezultato peržiūrą; norėdami jį pritaikyti, spustelėkite mygtuką . Spustelėjus mygtuką , bus atstatyta ankstesnė paveikslėlio būsena.Jei paveikslėlyje galite rasti idealiai baltą tašką bei idealiai juodą tašką, tada galite naudoti Lygių įrankius, kad padarytumėte pusiau automatinį pritaikymą, padedantį sutvarkyti ir paveikslėlio šviesumą, ir spalvas. Pirmiausia, aktyvuokite Lygių įrankius, kaip aprašyta anksčiau. Dabar pažiūrėkite į Sluoksnių dialogo apačią, ten pamatysite tris mygtukus su simboliais, atrodančiais kaip pipetė (bent jau jie taip turėtų atrodyti). Kairysis, ant jo užvedus pelės žymiklį, parodys savo funkciją kaip „Pasirinkti juodą tašką“. Spustelėkite jį, tada spustelėkite juodžiausią, ne tiesiog tamsų, bet idealiai juodą paveikslėlio tašką ir stebėkite kaip paveikslėlis keičiasi. Tada spustelėkite dešinįjį iš šių trijų mygtukų („Pasirinkti baltą tašką“), tada spustelėkite tašką, kuris turi būti baltas, ir vėl stebėkite kaip paveikslėlis keičiasi. Jei rezultatas tenkina, spustelėkite mygtuką , o jei ne – .
Tai automatizuotos spalvų korekcijos: jei jums nei viena iš jų nepadeda, metas pabandyti vieną iš interaktyvių spalvos įrankių. Visus juos, išskyrus vieną, galima rasti paveikslėlio meniu
→ . Pasirinkę spalvos įrankį, spustelėkite paveikslėlį (bet kurioje vietoje), kad jį aktyvuotumėte ir būtų atvertas jo dialogas.Įrankį Šviesumas/Kontrastas yra paprasčiausia naudoti. Tačiau jis taip pat ir mažiausiai galingas, bet daugeliu atvejų atlieka viską, ko reikia. Šis įrankis dažniausiai naudingas per daug arba per mažai išlaikytoms nuotraukoms; tačiau, jis nenaudingas spalvų atspalvių pakitimų taisymui. Jame yra du slankikliai, leidžiantys koreguoti „Šviesumą“ ir „Kontrastą“. Jei parinktis „Peržiūra“ yra pažymėta (žinoma, taip turėtų būti), matysite visus paveikslėlyje atliekamus pakeitimus. Jei rezultatas jums patinka, spustelėkite mygtuką ir pakeitimai bus pritaikyti. Jei rezultatai nepatinka, spustelėkite mygtuką ir paveikslėlis bus atstatytas į ankstesnę būseną.
Įmantresnis, ir tik šiek tiek sudėtingesnis išlaikymo problemų taisymo būdas yra Lygių įrankių naudojimas. Šio įrankio dialogas atrodo labai sudėtingas, bet elementariam naudojimui, vienintelė dalis su kuria reikia susidurti yra „Įvesties lygių“ sritis, konkrečiai trijų trikampių slankiklis, rodomas po histograma. Instrukcijas galite rasti sekcijoje Lygių įrankių pagalba; bet lengviausias būdas išmokti jais naudotis yra eksperimentuoti, judinant tris slankiklius, ir stebint kaip paveikiamas paveikslėlis. (Įsitikinkite, kad dialogo apačioje pažymėtas langelis „Peržiūra“.
Labai galingas būdas pataisyti išlaikymo problemas yra naudoti įrankį Kreivės. Šis įrankis leidžia spustelėti ir vilkti kreivės taškus, norint sukurti funkciją, priskiriančią a įvesties šviesumo lygius išvesties šviesumo lygiams. Kreivių įrankis gali kopijuoti bet kurį efektą, gautą naudojant Šviesumo / kontrasto ar Lygių įrankius, taigi jis daug galingesnis už bet kurį iš jų. Išsamesnes instrukcijas galite rasti sekcijoje Kreivių įrankio pagalba, tačiau lengviausia išmokti juo naudotis tai eksperimentuoti.
Pats galingiausias būdas pagerinti paveikslėlio šviesumą ir kontrastą yra sukurti naują sluoksnį virš to, kuriame dirbate, tada Sluoksnių dialoge nustatyti aukštesnio sluoksnio veikseną į „Daugyba“. Naujas sluoksnis tampa lyg žemiau esančio sluoksnio „padidinimo valdymo“ sluoksniu; balta spalva suteikia didžiausią padidėjimą, juoda – nulinį padidėjimą. Taigi piešdami naujame sluoksnyje galėsite pasirinkdami koreguoti kiekvienos srities šviesumo arba kontrasto padidėjimą. Turėtumėte piešti tik su tolygiais gradientais, nes dėl staigių padidėjimo pasikeitimų rezultate galite gauti netikras ribas. Piešdami naudokite tik pilkus atspalvius, ne spalvas, nebent norite, kad paveikslėlyje atsirastų spalvų pokyčių.
Iš tikrųjų „Daugyba“ nėra vienintelė padidinimo valdymui naudinga veiksena. Tiesą sakant, naudojant veikseną „Daugyba“ galima tik patamsinti paveikslėlio dalis, o ne pašviesinti, taigi ji naudinga tik per daug išlaikytoms paveikslėlio dalims. Veiksena „Dalyba“ turi priešingą poveikį: ji gali pašviesinti paveikslėlio sritis, o ne patamsinti. Yra viena paprastai naudinga gudrybė, padedanti išgauti didžiausią detalumo lygį visose paveikslėlio srityse:
Sukurkite sluoksnio kopiją (sukurdami naują sluoksnį virš jo).
Nusodrinkite šį naują sluoksnį.
Gautam rezultatui pritaikykite Gauso suliejimą su dideliu spinduliu (100 arba daugiau).
Sluoksnio dialoge nustatykite veikseną į Dalyba.
Nurodykite korekcijos kiekį Sluoksnių dialoge koreguodami nepermatomumą arba naujame sluoksnyje naudodami įrankius Šviesumas / Kontrastas, Lygiai arba Kreivės.
Kai esate patenkinti rezultatu, norėdami sujungti valdymo sluoksnį ir originalų sluoksnį į vieną sluoksnį, galite naudoti
.Neretai galite gauti naudingą poveikį naudodami kitas sluoksnių kombinavimo veiksenas, pvz., „Šviesinimas“, „Tamsinimas“ arba „Minkšta šviesa“. Tačiau atminkite, pradėjus žaisti su šiais dalykais, minutėlei atsitraukę nuo kompiuterio, galite staiga suprasti, kad praleidote visą valandą koreguodami parametrus. Atminkite: kuo daugiau parinkčių turite, tuo sunkiau apsispręsti.
Patirtis sako, kad jei paveikslėlyje yra spalvos pakitimų – per daug raudonos, per daug mėlynos ir t.t. – lengviausias būdas tai ištaisyti yra naudoti Lygių įrankius, atskirai pritaikant lygius raudonam, žaliam ir mėlynam kanalams. Jei tai nepadeda, verta pabandyti Spalvų balanso arba Kreivių įrankį, tačiau, juos efektyviai panaudoti daug sunkiau. (Tačiau jie labai tinka tam tikrų specialiųjų efektų kūrimui).
Kartais sunku pasakyti ar tinkamai pakoregavote spalvas. Gera, objektyvi technika yra rasti paveikslėlio tašką, kuris jūsų manymu turėtų būti arba baltas arba pilko atspalvio. Aktyvuokite įrankį Spalvos parinkiklis, (įrankinėje esantis pipetės simbolis) ir spustelėkite priešais esantį tašką: bus parodytas Spalvos parinkiklio dialogas. Jei spalvos bus tinkamai pakoreguotos, tada raudoni, žali ir mėlyni nurodytos spalvos komponentai bus vienodi; jei ne, turėtumėte pamatyti, ką dar reikia pakoreguoti. Tinkamai panaudojus šią techniką netgi spalvų negalintys matyti žmonės gali pakoreguoti paveikslėlio spalvas.
Jei paveikslėlis atrodo išblukęs – kas lengvai atsitinka, kai fotografuojate ryškioje šviesoje – pabandykite įrankį Atspalvis / kontrastas, kuriame yra trys Atspalvio, Šviesumo ir Sodrumo valdymo slankikliai. Padidinus sodrumą paveikslėlis tikriausiai atrodys geriau. Kai kuriais atvejais tuo pačiu metu naudinga pakoreguoti šviesumą. (Šviesumo / kontrasto įrankyje „Šviesumas“ panašus į „Ryškumą“, išskyrus tai, kad jie yra sudaromi iš skirtingų raudonos, žalios ir mėlynos kombinacijų kanalų). Atspalvio / sodrumo įrankis suteikia galimybę koreguoti apribotus spalvų porėžius (naudojant dialogo viršuje esančius mygtukus), bet jei norite natūraliai atrodančių spalvų, turėtumėte to vengti.
![]() |
Patarimas |
---|---|
Netgi jei paveikslėlis neatrodo išblukęs, dažnai galite padidinti jo poveikį šiek tiek padidindami jo sodrumą. Juostų eros veteranai kartais vadina šį triuką „Fujifying“, pagal Fujichrome juostą, žinomą dėl labai sodrių nuotraukų padarymo. |
Fotografuojant nedidelio apšvietimo sąlygomis kai kuriais atvejais iškyla priešinga problema: per didelis sodrumas. Šiuo atveju taip pat tinka naudoti įrankį Atspalvis / sodrumas, tačiau sumažinant sodrumą, o ne padidinant.
Jei fotoaparato židinys nėra idealiai nustatytas arba fotografuojant juda fotoaparatas, rezultatas – sulieta nuotrauka. Jei paveikslėlis labai sulietas, tikriausiai to negalėsite pakeisti jokia technika, bet jei suliejimas yra vidutinis, turėtumėte galėti pagerinti paveikslėlį.
Naudingiausia neryškių paveikslėlių paaštrinimo technika vadinama Atryškinimo kauke. Nepaisant ganėtinai sudėtingo pavadinimo, kylančio iš filmų kūrėjų naudotos technikos, jos paskirtis yra paaštrinti paveikslėlį, o ne „atryškinti“. Tai įskiepis, kurį galite rasti paveikslėlio meniu → → . Ten yra du parametrai: „Spindulys“ ir „Kiekis“. Numatytosios reikšmės dažnai veikia gana gerai, todėl, pirmiausia turėtumėte išbandyti jas. Spindulio arba kiekio padidinimas padidina poveikio stiprumą. Nesusižavėkite: jei padarysite atryškinimo kaukę per didelę, padidės paveikslėlio triukšmas, o taip pat padidės artefaktų, kuriuose yra aštrių kraštų, matomumą.
![]() |
Patarimas |
---|---|
Kartais naudojant Atryškinimo kaukę, kai paveikslėlyje yra dideli kontrastai, iškraipomos spalvos. Kai taip atsitinka, dažnai galite gauti geresnį rezultatą išskaidydami paveikslėlį į atskirus Atspalvio-Sodrumo-Reikšmės (HSV) sluoksnius ir panaudodami Atryškinimo kaukę tik Reikšmės sluoksnyje, o po to vėl sujungdami sluoksnius. Tai veikia, nes žmogaus akis šviesumo pokyčiams yra jautresnė nei spalvos pokyčiams. Daugiau informacijos galite rasti sekcijose Išskaidyti ir Komponuoti. |
Meniu Filtrai šalia „Atryškinimo kaukės“ yra kitas filtras – Paaštrinti, kuriuo galima atlikti panašius dalykus. Jį šiek tiek paprasčiau naudoti, bet jis ne toks efektyvus: mes rekomenduojame nekreipti į jį dėmesio ir iš karto naudoti „Atryškinimo kaukę“.
Kai kuriais atvejais galima gauti naudingų rezultatų pasirinktinai paaštrinant konkrečias paveikslėlio dalis, veiksenoje „Paaštrinti“ naudojant įrankinėje esantį įrankį Sulieti ir paaštrinti. Tuomet leidžiama padidinti aštrumą srityse užpiešiant jas bet kuriuo teptuku. Turėtumėte susilaikyti nuo to, nes rezultatai atrodys nelabai natūraliai: paaštrinimas padidina tikrąjį paveikslėlio kraštų aštrumą ir triukšmą.
Darant nuotraukas, kai yra blogas apšvietimas arba labai mažas išlaikymas, fotoaparatas negauna pakankamai gerų duomenų, kad įvertintų kiekvieno pikselio tikras spalvas, todėl paveikslėlis atrodo grūdėtas. Galite „išlyginti“ grūdėtumą suliedami paveikslėlį, bet tada prarasite aštrumą. Yra keletas būdų, galinčių duoti geresnius rezultatus. Tikriausiai geriausias, jei grūdėtumas ne per didelis, yra filtras, vadinamas Pasirenkamu suliejimu, kuris nustato suliejimo spindulį nuo 1 iki 2 pikselių. Kitas būdas yra naudoti filtrą Taškinio triukšmo pašalinimas. Jame yra peržiūra, taigi, galite žaisti su parametrais ir surasti keletą, kurie duoda gerų rezultatų. Kai grūdėtumas iš tiesų didelis, dažnai jį labai sunku pataisyti be didžiulių pastangų (t. y. koreguojant piešimo įrankiais).
Dažnai galite turėti priešingą problemą: paveikslėlis yra per daug aiškus. Tą galima išspręsti jį šiek tiek sulietjant: laimei, sulieti paveikslėlį yra daug lengviau nei jį paaštrinti. Paprasčiausiai tai galite padaryti naudodami įskiepį „Suliejimas“, kurį galite aktyvuoti paveikslėlio meniu komanda → → . Paveikslėlio centras bus šiek tiek sušvelnintas. Jei norite dar daugiau sušvelninti, kartokite veiksmą tol, kol gausite norimą rezultatą.
Iš paveikslėlio galite norėti pašalinti dviejų tipų objektus: pirma, artefaktus, atsiradusius dėl nešvarumų ant objektyvo, pvz., dulkių ar plaukelių; antra, dalykus, kurie iš tikro buvo vaizde, tačiau mažina nuotraukos kokybę, pvz., telefonų laidai gražiame kalnuotame kraštovaizdyje.
Geriausias įrankis, norint pašalinti dulkes ar kito tipo objektyvo nešvarumus yra Taškinio triukšmo pašalinimo filtras, jį galima rasti paveikslėlio meniu → → . Labai svarbu: norėdami filtrą naudoti efektyviai, pradžioje turite sukurti mažą pažymėjimą, kuriame yra artefaktas ir maža sritis apie jį. Pažymėjimas turi būti gan mažas, kad artefakto pikseliai statiškai būtų atskiriami nuo kitų pažymėjime esančių pikselių. Jei bandysite pašalinti taškinį triukšmą visame paveikslėlyje, vargu ar gausite kažką naudingo. Sukūrę tinkamą pažymėjimą, aktyvuokite „Taškinio triukšmo pašalinimą“ ir koreguodami parametrus stebėkite peržiūrą. Jei pasiseks, galėsite rasti parametrą, pašalinantį šlamštą tuo pačiu metu minimaliai paveikiant apie jį esančią sritį. Kuo šlamštas aplinkoje labiau matomas, tuo geresnių rezultatų galima tikėtis. Jei jis neveikia, gali būti verta atšaukti filtrą, sukurti atskirą pažymėjimą, ir bandyti iš naujo.
Jei paveikslėlyje yra daugiau nei vienas artefaktas, komandą „Pašalinti taškinį triukšmą“ reikia naudoti kiekvienam atskirai.
The most useful method for removing unwanted „clutter“
from an image is the Clone
tool, which allows you to paint over one part of an image using pixel
data taken from another part (or even from a different image). The
trick to using the clone tool effectively is to be able to find a
different part of the image that can be used to
„copy over“
the unwanted part: if the area surrounding the unwanted object is very
different from the rest of the image, you won't have much luck. For
example, if you have a lovely beach scene, with a nasty human walking
across the beach who you would like to teleport away, you will
probably be able to find an empty part of the beach that looks similar
to the part he is walking across, and use it to clone over him. It is
quite astonishing how natural the results can look when this technique
works well.
Daugiau išsamesnių instrukcijų ieškokite sekcijoje Klonavimo įrankis. Klonavimas yra tiek pat menas, kiek ir moklas, todėl kuo daugiau jį naudosite, tuo geriau suprasite. Pirmiausia, atrodys, kad neįmanoma sukurti nieko, išskyrus bjaurias dėmes, bet atkaklumas atsipirks.
Kai kuriais atvejais, galėsite gauti gerų rezultatų tiesiog iškirpdami rėžiantį akį objektą iš paveikslėlio, o tada naudodami įskiepį, vadinamą „Resynthesizer“, kad užpildytumėte tuštumą. Šis įskiepis neįtrauktas į pagrindinę programos GIMP distribuciją, bet jį galima gauti iš autoriaus tinklalapio ???.
In some cases you may be able to get good results by simply cutting out the offending object from the image, and then using a plug-in called „Resynthesizer“ to fill in the void. This plug-in is not included with the main GIMP distribution, but it can be obtained from the author's web site [PLUGIN-RESYNTH]. As with many things, your mileage may vary.
Kai su blykste fotografuojate kažką, žiūrintį tiesiai į fotoaparatą, akies rainelė gali atspindėti blykstę, taip, kad akys atrodys šviesiai raudonos: šis efektas vadinamas „raudonomis akimis“ ir atrodo labai keistai. Dauguma šiuolaikinių skaitmeninių fotoaparatų turi specialias blykstės veiksenas, sumažinančias raudonas akis, bet jos veikia tik jei jas naudojate, bet netgi jos ne visada veikia puikiai. Įdomus dalykas tai, kad tas pats efektas atsiranda fotografuojant gyvūnus, tačiau jų akys gali būti visai kitų spalvų, pavyzdžiui, žalios spalvos.
Nuo versijos 2.4 programoje GIMP yra specialus raudonų akių pašalinimo filtras. Vienu iš pažymėjimo įrankių pažymėkite raudoną akies dalį ir pasirinkite filtrą „Pašalinti raudonas akis“. Gali būti, kad norint gauti tinkamą spalvą jums reiks šiek tiek pakoreguoti slenksčio slankiklį.
Kokį failų formatą turėtumėte naudoti norėdami išsaugoti savo darbo rezultatus ir ar turėtumėte pakeisti dydį? Atsakymas priklauso nuo to, kur naudosite paveikslėlį.
Jeigu ketinate atverti paveikslėlį programoje GIMP tolesniam darbui, turėtumėte jį išsaugoti gimtuoju programos GIMP XCF formatu (pvz., pavadinti kažkas.xcf), nes tai vienintelis formatas, kuris garantuoja, kad nebus prarasta jokia paveikslėlio informacija.
Jei ketinate spausdinti paveikslėlį popieriuje, turėtumėte vengti sumažinti paveikslėlį, vietoje to tik apkarpyti. Priežastis yra tai, kad spausdintuvai gali pasiekti daug didesnę taškų raišką, vaizduokliai – įprastuose spausdintuvuose yra nuo 600 iki 1400 taškų kiekviename colyje, tuo tarpu vaizduokliuose yra nuo 72 iki 100 taškų kiekviename colyje. 3000 x 5000 paveikslėlis atrodo milžiniškas vaizduoklyje, bet 600 dpi popieriuje būna tik 5x8 colių. Paprastai taip pat nėra reikalo paveikslėlį išplėsti: tokiu būdu negalite padidinti tikrosios raiškos, o ji visada gali būti padidinta spausdinimo metu. Kalbant apie failo formatą, geriausia naudoti JPEG, su kokybe tarp 75 ir 85. Retais atvejais, kur yra didelės beveik vienodos spalvos juostos, jums gali reikti nustatyti netgi didesnį kokybės lygį arba vietoj to naudoti kokybės nemažinantį formatą, pvz., TIFF.
Jei paveikslėlį ketinate rodyti ekrane arba vaizdo projektoriuje, turėkite galvoje, kad didžiausia dažniausiai prienamų sistemų ekrano skiriamoji geba yra 1600 x 1200, taigi, nėra reikalo laikyti paveikslėlį didesnį už šią skiriamąją gebą. Todėl JPEG formatas yra geras pasirinkimas.
Jei norite paveikslėlį patalpinti žiniatinklio svetainėje arba išsiųsti elektroniniu paštu, geriausia stengtis, kad failo dydis būtų kiek įmanoma mažesnis. Pirma, sumažinkite paveikslėlį iki mažiausio galimo dydžio, kuriame būtų galima matyti svarbiausias detales (turėkite omenyje, kad kiti žmonės gali naudoti kitokio dydžio vaizduoklius ir / arba kitokius vaizduoklio skiriamosios gebos parametrus). Antra, išsaugokite paveikslėlį JPEG formatu. Išsaugojimo JPEG formatu dialoge pažymėkite parinktį „Peržiūrėti paveikslėlio lange“, tada nustatykite Kokybės slankiklį į mažiausią priimtinos paveikslėlio kokybės lygį. (Paveikslėlyje matysite kiekvieno pakeitimo poveikį). Įsitikinkite, kad paveikslėlis padidintas iki 1:1.
Daugiau informacijos galite rasti sekcijoje Failų formatai.
Kaip ir daugelyje programų, programoje GIMP norint išspausdinti reikia pagrindiniame meniu pasirinkti komandą
→ . Tačiau labai svarbu prisiminti keletą elementarių principų, padedančių išvengti nemalonių siurprizų gautame rezultate arba padedančių juos ištaisyti, jei taip atsitinka. Visada atminkite, kad:ekrane paveikslėlis rodomas RGB veiksenoje, o spausdinima bus CMYK veiksenoje; todėl spalvų savybės spausdiname lape nebus tiksliai tokios, kokių tikėjotės. Tai priklauso nuo naudotos diagramos. Smalsieji gali rasti keletą paaiškinimų spustelėję šias Vikipedijos nuorodas:
ICC-Profile [WKPD-ICC]
CMYK [WKPD-CMYK]
Gamut [WKPD-GAMUT]
ekrano skiriamoji geba yra maždaug nuo 75 iki 100 dpi; spausdintuvo skiriamoji geba yra apie 10 kartų (arba daugiau) didesnė nei ekrano skiriamoji geba; spausdinamo paveikslėlio dydis priklauso nuo esamų pikselių ir skiriamosios gebos; taigi, tikrasis spausdinamas dydis neišvengiamai neatitinka nei to, kas rodoma ekrane, nei esamo lapo dydžio.
Consequently, before any printing it is relevant to go to:
„print size“ box adjusting either sizes or resolution.
The
symbol shows that the both values are linked. You can dissociate x
and y resolution by clicking on that symbol, but it is risky! Probably
this possibility is open because printers are built with different x
vs. y resolutions. Nevertheless if you unlinked them you can be very
surprised! You can try this in special effects.
Paskutinė rekomendacija: turėkite omenyje, kad reikia patikrinti paraštes ir centravimą. Būtų labai gaila, jei per didelės paraštės nukirptų dalį paveikslėlio arba, jei netinkamas centras, ypač jei naudosite specialų foto popierių, sugadintų jūsų darbą.
Šiuolaikiniai skaitmeniniai fotoaparatai fotografuojant duomenų faile prideda informaciją apie fotoaparato parametrus ir fotografavimo sąlygas. Šie duomenys įrašomi į struktūrinį JPEG ar TIFF failų formatą, vadinamą EXIF. GIMP gali palaikyti JPEG failų EXIF duomenis, jei ji buvo sukompiliuota tinkamai: tai priklauso nuo bibliotekos, vadinamos „libexif“, kuri gali būti ne visose sistemose. Jei GIMP sukompiliuota su EXIF palaikymu, tada įkėlus JPEG failą su EXIF duomenimis ir pakartotinai jį išsaugojus JPEG formatu, EXIF duomenys nebus pakeisti. Griežtai kalbant, tai nėra pats geriausias paveikslėlių rengyklės būdas saugoti EXIF duomenis, bet tai geriau, nei paprasčiausiai ištrinti tuos duomenis, kaip buvo senesnėse GIMP versijose.
Jei norėsite pamatyti EXIF duomenų turinį, iš įskiepių registro galite atsisiųstiExif naršyklės įskiepį [PLUGIN-EXIF]. Jei galite jį įdiegti ir sukompiliuoti savo sistemoje, galite jį rasti paveikslėlio meniu Filtrai->Bendri->Exif naršyklė. (Išsamesnė informacija – Naujų įskiepių įdiegimas).